Palūšės takeliai pensinininkams – lengvas žygis
Šeši kilometrai per mišką be stačių kalnų. Ramūs takeliai su patogiomis sustojimo vietomis, idealūs visoms amžiaus grupėms.
Skaityti straipsnįŽygis į dvylika tūkstančių metų gilią praeitį. Pažintis su pirmaisiais šio ežero pakraščiuose gyvenausiomis bendruomenėmis ir jų palikimais, kurie išliko iki šių dienų.
Kretuono ežero pakraščiai krypo žmonėmis dar tada, kai didelis ledynas tik pradėjo traukdamiesi iš šių žemių. Tai buvo apie 12 000 metų atgal, kada žmonės dar neturėjo žemės ūkio – jie žvejodavo, medžiodavo ir rinko augalinę maistą. Šis ežeras buvo ideali vieta: didelis vandens šaltinis, gyvūnai ir augmenija aplink.
Šiandien šioje vietoje randame senovinės gyvenvietės likučius. Nuo keramikos šukių iki primityvių įrankių, visa tai pasakoja mums apie tai, kaip gyveno mūsų protėviai. Ši pradžiamokslis parengtas tiems, kurie norite suprasti, kokia buvo gyvenimas prie šio ežero tūkstantmečius atgal.
Laikas, kai žmonės čia gyveno, vadinamas mezolitu. Šis periodas truko nuo apie 10 000 iki 6 000 metų prieš mūsų erą. Jei pagalvojate – tai neįtikėtinai ilga laiko tarpa. Bet šios bendruomenės buvo patikli ir žinojo, ką daro.
Kretuono ežero bendruomenės naudodavos specialius žvejybos įrankius. Jie negrąžo grįbdami namo tuščiomis rankomis – ežeras jų maitino gerai. Aukštoje ežero lygyje žmogus gyveno pagal savojo žemės ritmo. Sezonai keisdavosi, o jie keisdavosi su jais.
Svarbu žinoti: Mezolio žmonės jau turėjo sudėtingą socialinę struktūrą. Tai nebuvo tik šeimynos – tai buvo organizuotos bendruomenės su vadais ir specialistais. Kuri-kas medžiojo, kas žvejavo, kas gamindavo įrankius.
Nereikia galvoti, kad Kretuono ežero gyvenvietės yra akivaizdžios. Jei eisite pakrante, nematysit didžiulių statinių ar šventyklų. Tai smėlis, augmenija ir vandens garsai. Tačiau žemiau šio smėlio yra paslaptys.
Archeologi čia vykdė atsargius kasimus. Jie rado keramikos gabalus – ne svarus puodus, o tik šukus ir kraštus. Rasta ir akmeninių įrankių. Radiniai buvo nedideli, bet jų buvo šimtai. Tai pasakoja apie ilgalaikę gyvenvietę, ne tik trumpalaikį vizitą.
Ypatingo intereso yra rasta šešėlinės nuolaužos – tai yra akmenys, kuriais žmonės perkūrė keramikos formas. Jų aptikimas reiškia, kad čia buvo specialus dirbtuvės plotas. Žmonės žinojo, ką jie veikė.
Prie Kretuono ežero gyveno žmonės su tam tikromis papročiais ir žiniomis. Jie pastatydavo laikinąsias prieglaudas – tai nebuvo nuolatiniai namai. Tikriausiai naudodavosi šiaudais, šakomis ir pieliškais denginiams. Iš arešlinių radinių žinome, kad jie kepė žuvį ir mėsą ugnies viryklėse.
Bendruomenės naudodavosi primityvinius, tačiau labai išmanytus įrankius. Jie turėjo žuvies grąbdžius iš kaulo, akmeninias navajas ir smailėnus ginklus. Jų asortimentas buvo smarkiai specializuotas – kiekvienas įrankis buvo skirtas tam tikrai užduočiai.
metų gyvenimo pėdsakai
rasti keramikos gabalai
mėnesiai gyvenimo sezono
Šis straipsnis skirtas išsilavinimui ir bendrai žinybai apie senovines gyvenvietės prie Kretuono ežero. Informacija paremta archeologiniais tyrimais ir moksliniais šaltiniais. Visa žinytina, jog istorinės nuomonės gali keistis, kai atliekami nauji tyrimai. Jeigu norite nuodugnesnės informacijos apie konkretūs archelogines ekspedicijas ar radinių detales, rekomenduojame apsilankyti specializuotuose muziejuose arba pasikonsultuoti su archeologais.
Kretuono ežero senovinė gyvenvietė nėra tiesiog senos žemės vieta – tai yra tiesioginis ryšys su mūsų protėviais. Kai žiūrite į ežerą nuo pakrantės, kurioje jie gyveno, jūs žiūrite per tūkstantmetius į tą pačią vietą. Jie čia praleido sezonus, augino vaikus, dirbo, šventė ir mėgo. Jie buvo žmonės.
Šis pradžiamokslis yra pirmas žingsnis į supratimą apie šias senovines bendruomenes. Jei norite sužinoti daugiau, rekomenduojame pasivaikščioti šiomis pakrantėmis pačiam arba perskaityti mūsų detalesnius straipsnius apie archeologinius tyrimus ir radinių istoriją.
Skaityti apie archeologinius tyrimus